Klausimas
Dirbu vaikų darželyje jau 4 metai. Kolegos brandaus amžiaus pedagogės, kurios su manimi ir nelabai stengiasi bendrauti. Į kiekvieną mano pakvietimą išgerti kartu kavos žiūri kaip į šaipymąsi. Tam priežastys yra 2: jų netenkina mano aprangos stilius (stengiuosi atrodyti pasitempusi, dalykiniu kostiumėliu, aukštakulniais), ir panašu, kad jas tai labai erzina. 2) Jos mano ,kad aš direktorės globotinė, nes atėjau į darbą netikėtai, vos atsilaisvinus vietai. Viskas būtų gerai, jei jos tik šnibždėtųsi ir tuo viskas pasibaigtų, tačiau posėdžių metu tenka išklausyti nuolatines replikas: „ai čia mūsų milijonierė prasigalvojo, direktorės protežiukės fantazijos“ ir t.t. Visus man pavestus darbus sunku įgyvendinti, nes niekas nieko nedaro. Tada tenka išklausyti administracijos priekaištus, kad nesugebu dirbti. Ir taip jau 4 metus. Kalbėtasi su direktore, sykį mėginau kalbėtis su moterimis dėl tų replikavimų. Atsakyta buvo: ką norim tą kalbam.  Ką man daryti? S. Ignalina

Atsakymas
Perskaičius Jūsų istoriją kyla nemažai klausimų. Ar po pokalbio su direktore buvo imtasi kokių nors veiksmų? Ar po to buvo kokių nors pokyčių? Iš pasakojimo galima suprasti, kad įstaigos vadovė nepakankamai skiria dėmesio (arba neskiria) darbuotojų tarpusavio santykiams. Kadangi prasti santykiai su kolegėmis kenkia Jūsų darbo rezultatams, o dėl to tenka išklausyti net ir administracijos priekaištus, vėl kyla klausimas, ką Jūs vadinate administracija? Įstaigos vadovę ar kitus asmenis? Jeigu vadovė nesiima absoliučiai jokių priemonių, tokiu atveju galėtų padėti profesinė sąjunga. Švietimo įstaigų darbuotojai patiria ypač didelę emocinę įtampą, nuovargį, stresą, todėl dažnai tai išsilieja santykiuose su kolegomis. Reikia įvertinti ir stiprias išankstines nuostatas dėl amžiaus, socialinės padėties, profesinės kompetencijos, išvaizdos (dėl kurios galbūt jaučia diskomfortą Jūsų bendradarbės) ir t.t., dėl ko kai kurie žmonės priskiriami „kitokiems“, „svetimiems“, „keliantiems grėsmę“. Taip pat svarbu prisiminti, kad norint palaikyti sveikus, produktyvius santykius reikia pastangų iš abiejų pusių, o žmones geriausiai suvienija bendri interesai. Akivaizdu, kad dedate pastangas, tačiau ar išbandėte kitokius būdus megzti kontaktą?
Atsako: doc. dr. Jolita Vveinhardt

ATSAKYMAS Į KOMENTARĄ

Laba diena,

skiltyje „Mobingo konsultantė pataria“ perskaičiau ,darželio auklėtojos S iš Ignalinos laišką ir noriu pasidalinti keliomis mintimis. Pirma, jei minėtoji auklėtoja dirba darželyje, tai tikrai turi žinoti, kad Ignalinoje darželio nėra, o yra ,,Šaltinėlio” mokykla, kurioje teikiamas ikimokyklinis ugdymas. Jau kas, jei ne auklėtoja turi žinoti, kur pati dirba.

Antra, sunku įsivaizduoti dirbančią auklėtoją su dalykiniu kostiumėliu ir aukštakulniais bateliais. Darbo specifika tokia, kad su tokia darbo apranga gali dirbti tik ofisuose, o ne darželyje. Matyt ši ,,auklėtoja” neturi savo vaikų, kuriuos vestų į darželį, bet yra net nemačius pačių auklėtojų.

Trečia, kokie gali būti kavos gėrimai ir kur galima kviesti kavos gerti darbo metu? Tai kas dirbs tuo metu su vaikais?

Ketvirta, dirbančių 4 metus auklėtojų jau seniai  ,,Šaltinėlio” mokyklos skyriuose nėra. Darbo stažas prasideda nuo 10 metų. O ir priimtų į laisvas vietas jau daug daug metų nėra. Vaikų skaičius mažėja, tai auklėtojos tik išeina į užtarnautą poilsį, o ne priimamos.

Dar daug galima pateikti pastabų, tačiau neverta. Gaila, kad atsiranda žmonių, kurie prisidengdami kitais žmonėmis, įstaigomis, bijo atvirai kalbėti (nors kalba posėdžiuose), bando spręsti savo problemas ir trukdo specialistų (norinčių padėti) brangų laiką. Patarčiau tokiems žmonėms pirmiausia kreiptis į asmeninį psichologą.

Su pagarba, Ignalinos ,,Šaltinėlio” mokyklos direktorė A. Zakarauskienė


Klausimas
Dirbu mokykloje 8 metus. Nuolat girdžiu priekaištus iš pedagogų, kad esą aš dykai valgau duoną. Posėdžiuose yra rimtas užsiėmimas pasakyti ko nepadarė socialinė pedagogė, nors daugybė mokytojų paleidinėja ir vaikus iš pamokų, ir rūko su mokiniais, bet socialinė kalta. Tikrai pavargau nuo tokių sąlygų, ką man daryti.

Atsakymas
Iš pateiktos informacijos sunku spręsti, kiek pagrįsti ar nepagrįsti kolegų pasisakymai ir kokių veiksmų ėmėtės, kad santykiai su bendradarbiais keistųsi. Bet kuriuo atveju, kiekvieno darbuotojo darbą vertina jo vadovas ir niekas kitas, todėl tiek darbo santykius, tiek bendradarbių priekabes pirmiausiai aptarkite su vadovu. Tačiau pokalbiui reikia pasiruošti, savo nuomonę argumentuoti ir užsitikrinti, kad visas pareigas atlikote tinkamai.
Atsako: doc. dr. Jolita Vveinhardt


Mobingas apibūdinamas kaip ilgalaikis, sistemingas psichologinis teroras, kurį grupė taiko vienam asmeniui.

Daugiau informacijos apie šį naują reiškinį, kuris paveikia ne vieną asmenį www.mobingas.lt

Jus konsultuoja:

prof. dr. Jolita Vveinhardt

Vytauto Didžiojo universitetas
8-698-06668

Naujienos

Draugaukime

Rėmėjai