Klausimas
Mūsų mokykla nusistačius, kad vaikas su tėvų rašteliu gali neateiti 5 d. Kolegių susirinkime buvau apkvailinta, kad taip pažeidžiame teisės aktus. koks teisės aktas reglamentuoja šių dienų skaičių.


Atsakymas
Vaiko teisių konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę į mokslą, kuris ugdytų jo bendrą kultūrinį išprusimą, intelektą, sugebėjimus, pažiūras, dorovinę bei socialinę atsakomybę ir sudarytų sąlygas asmenybei vystytis.

Švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 6 d. Nr. V-457 įsakymu patvirtinti 2015-2016 ir 2016-2017 mokslo metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrieji ugdymo planai, kiti teisės aktai bei mokyklų vidaus dokumentai (ugdymo planai ir kt.) nustato ugdymo proceso organizavimo trukmę (mokinių atostogas ir kt.).

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Nepilnamečių atstovais pagal įstatymą yra tėvai (globėjai, rūpintojai), turintys prioritetinę teisę ir pareigą užtikrinti vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą ir gynimą. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 6 punktas nuostato, kad tėvai privalo sudaryti sąlygas vaikui įgyti privalomą išsilavinimą arba galimybę mokytis iki 16 metų. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalis nustato tėvų pareigą užtikrinti, jog vaikas punktualiai ir reguliariai lankytų mokyklą, nedelsiant informuotų apie vaiko negalėjimą atvykti į mokyklą.

Tėvai, įgyvendindami vaiko teisę į mokslą, turi laikytis nustatytų pareigų bei užtikrinti, jog nebūtų sudarytos sąlygos vaiko teisės į mokslą pažeidimui. Tėvams, nesilaikantiems nustatytų pareigų užtikrinti tinkamo vaiko teisės į mokslą įgyvendinimą ir (ar) kitaip pažeidžiantiems vaiko teises, gali būti taikoma teisės aktuose nustatyta atsakomybė (pvz. administracinė atsakomybė už vaiko teisių pažeidimą, tėvų valdžios neįgyvendinimą, trukdymą mokytis).

Savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitos tvarkos aprašas, 2012-04-25 Vyriausybės nutarimas Nr. 466, nustato, kad mokyklos nelankantis mokinys – įregistruotas Mokinių registre vaikas, kurio deklaruota gyvenamoji vieta yra atitinkamoje savivaldybėje, arba vaikas, įrašytas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą pagal savivaldybę, kurioje gyvena, tačiau per mėnesį be pateisinamos priežasties neatvykęs į mokyklą praleido daugiau kaip pusę pamokų ar ugdymui skirtų valandų.

Mokinių lankomumo kontrolė pavesta mokyklos vadovui, socialiniam pedagogui ir kitiems mokyklos darbuotojams. Paprastai mokyklose, direktoriaus įsakymu, patvirtintos mokyklos lankymo ir pan. tvarkos, kuriose nustatyta pateisinimų ir(ar) nepateisinamų pamokų skaičius, priežastys, informavimo tvarka ir kt. terminų 3 ar 5 dienos teisės aktuose nėra, t. y. mokyklos vadovui, mokyklos bendruomenei palikta teisė pasirinkti. Atsižvelgiant į protingumo principą (Civilinio kodekso (1.5 straipsnis), manytina, 3-5 dienų terminas yra protingas, atsižvelgiant, jog gali būti įvairių situacijų, jog vaikas gali pateisinti praleistas pamokas dėl objektyvių (šeimyninių ir kitų svarbių priežasčių.

Egidijus Meilus

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vyresnysis patarėjas

Tel. (8 5) 249 9312

El. p. egidijus.meilus@lrs.lt


 

Klausimas
Laba diena,

labai noriu su Jumis pasitarti dėl vieno sudėtingo atvejo mokykloje.

Praėjusiais metais pas mus sugrįžo mokytis mergaitė 15 metų iš socializacijos centro. Jai PPT nustatytas kompleksinis sutrikimas (bendrieji mokymosi ir elgesio bei emocijų sutrikimai). Sugrįžo mokytis būtų per skambiai pasakyta, nes mergaitė praktiškai mokykloje buvo tik pirmą dieną, vėliau dar kelias atėjo…sudarėme visas sąlygas jai saugiai ugdytis, nes ji visu savo elgesiu rodė itin didelį nepasitikėjimą ir baimę. Nepaisant visų mūsų (klasės vadovės, mokyklos specialistų, socialinio darbuotojo) pastangų ji į mokyklą neina. VTAS apie minėtą problemą žino, teigia, kad nieko čia nepadarysi…prarandame vaiką ir ji savo elgesiu užkerta galimybę baigti bent devynias klases…

Tiesa, mergaitės tėvai – rizikos šeima, jų pagalba nulinė. Pastaruoju metu ir pati mergaitė savo elgesiu demonstruoja keistą variaciją: nuo baimės iki visiško įžūlumo (nusiskuto pusę galvos, iš mamos reikalauja pinigų ir cigarečių tik tokiu atveju žadėdama eiti į mokyklą) Štai tokia situacija…

Ar dar galime ką nors padaryti? Gal yra kokie nestandartiniai metodai? kokia pagalba, įstaiga…bet kas į ką dar galėtume kreiptis, kad padėtume tam vaikui?

Atsakymas

Susipažinus su Jūsų paklausime nurodytomis aplinkybėmis, paminėtina, kad nepilnametės elgesio ir kitos su jos gyvenimo, ugdymo(si) sąlygomis ir kt. susijusios problemos negali ir neturi būti sprendžiamos kompetentingų institucijų savarankiškai, individualiai bei išimtinai savo jėgomis ir turimomis priemonėmis (atskirai mokyklos, vaiko teisių apsaugos skyriaus, socialinio darbuotojo ar pan.). Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametė tam tikrą laiką gyveno ir buvo ugdoma vaikų socializacijos centre, darytina prielaida, kad merginos ir jos šeimos situacija buvo ir turi būti gerai žinoma įvairioms valstybės ir savivaldybės institucijoms (savivaldybės struktūriniams padaliniams, atsakingiems už vaiko teisių apsaugos, švietimo, socialinių paslaugų organizavimo ir kt. sritis, pedagoginei psichologinei tarnybai, policijai, mokyklai ir t.t.). Siekiant užtikrinti kuo sklandesnę merginos integraciją į bendruomenę jai sugrįžus iš vaikų socializacijos centro, visą merginos buvimo vaikų socializacijos centre laikotarpį, privalėjo būti dirbama su šeima, palaikomas ryšys su mergina, jos tėvais ir vaikų socializacijos centru, vertinamos tėvų galimybės ir atsakomybė tinkamai vykdyti pareigas savo nepilnametės dukters atžvilgiu, galimybė nepilnametę sugrąžinti į šeimą bei šio sprendimo atitikimas geriausiam vaiko interesų principui.


 

Šiuo, kaip ir kitais atvejais, būtina priimti, kad sprendžiant su vaiku susijusius klausimus privalo vykti aktyvus, nuoseklus ir koordinuotas visų kompetentingų asmenų bendradarbiavimas, o sprendimai dėl konkrečių pagalbos priemonių (esant poreikiui, ir poveikio priemonių) nepilnametei ir tėvams taikymo (atitinkamai parengiant pagalbos teikimo planą, numatant atsakingus vykdytojus, situacijos pokyčių vertinimo periodiškumą ir kt.) turi būti priimami atlikus išsamią ir visapusišką situacijos analizę, išsiaiškinus nepilnametės probleminio elgesio priežastis, jos bei jos tėvų nuomonę dėl galimų problemos sprendimo būdų, pagalbos poreikio ir t.t.

Taip pat atsižvelgiant į Jūsų paklausime nurodytas aplinkybes (ypatingai į pastebėjimą dėl savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus veiksmų (neveikimo) konkrečioje situacijoje), manytina, kad šiuo atveju, gavusi papildomą informaciją, vaiko teisių apsaugos kontrolierė galėtų atlikti tyrimą ir įvertinti atsakingų asmenų veiksmus, sprendžiant nepilnametės teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo klausimus ir pan. Skundų dėl asmenų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių pažeidžiamos (manoma, kad pažeidžiamos) ar gali būti pažeistos vaiko teisės ar jo teisėti interesai, taip pat skundų dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo vaiko teisių apsaugos srityje tyrimas yra viena iš vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pareigų (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 11 straipsnio 2 punktas, 16 straipsnis).

Skunde turėtų būti nurodyta: pareiškėjo vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas (buveinė); skundžiamo juridinio asmens pavadinimas ir buveinė ar skundžiamo fizinio asmens vardas, pavardė, įstaiga, įmonė ar organizacija, kurioje jis dirba, arba adresas; skundžiamo sprendimo arba skundžiamos veikos apibūdinimas, jos padarymo laikas ir aplinkybės; prašymas vaiko teisių apsaugos kontrolieriui; pridedamų dokumentų sąrašas; skundo surašymo data ir pareiškėjo parašas. Prie skundo gali būti pridedama: ginčijamo sprendimo nuorašas; turimi įrodymai ar jų aprašymas; siūlomų apklausti asmenų sąrašas, nurodant jų adresus ir kokias aplinkybes ar informaciją jie gali patvirtinti. Skundo turinys ir skundo blankas yra paskelbti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos interneto svetainėje: (http://www3.lrs.lt/pls/inter/vaikai?sakId=7911&kalbId=1). Pasirašytą skundą, adresuotą vaiko teisių apsaugos kontrolieriui, galima atsiųsti paštu, adresu: Plačioji g. 10, LT-01308 Vilnius; faksu (8 5) 265 7960, el. paštu: vaikams@lrs.lt (skenuotą pasirašyto skundo kopiją).

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatyme įtvirtinta nuostata, remiantis kuria, pareiškėjo prašymu jo pavardė, vardas tolesniame tyrime yra neskelbiami (17 straipsnio 4 dalis).

Taip pat vaiko teisių apsaugos kontrolierius, turėdama informaciją apie pažeidimus, nenurodys skunduose, turi teisę pradėti tyrimą savo iniciatyva (Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu). Taigi, kiekvienu atveju, kai Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje gaunama informacija apie vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimus (ne skundas), vaiko teisių apsaugos kontrolierė sprendžia tyrimo pradėjimo savo iniciatyva klausimą.


Klausimas
Gerbiama Kontroliere,
Sakykite prašau, ar negalima būtų sutvarkyti socialinio pedagogo pareigybės aprašo ir jame išdėstyti kokias teises ir kokiomis leistinomis priemonėmis mes galime vaikui jas užtikrinti? Nes dabar tėvai nesiskaito su mokykla, į namus neįsileidžia, o vadovė sako, kad aš nedirbu, nes nesugebu užtikrinti vaiko teisių. Auklėtoja į namus su manimi kartu neina, nes bijo girto tėvo, kas yra turbūt normalu. Pakomentuokite, ką galima padaryti su pareigybės aprašu, kad būtų TIKSLIAI įvardintos mūsų funkcijos vaiko teisių užtikrinime. Pagarbiai, A.J. Klaipėda.

Atsakymas
Laba diena, Švietimo ir mokslo ministro 2004-06-15 įsakymu Nr. ISAK-941 (2011-07-21 įsakymo Nr. V-1393 redakcija) patvirtinti Bendrieji socialinės pedagoginės pagalbos teikimo nuostatai (toliau − Nuostatai) nustato, kad socialinės pedagoginės pagalbos tikslas – padėti įgyvendinti mokinių teisę į mokslą, užtikrinti veiksmingą mokinių ugdymąsi ir mokymąsi mokykloje bei sudaryti prielaidas pozityviai vaiko socializacijai ir pilietinei brandai. Minėtos pagalbos teikimo uždaviniai – kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) padėti vaikams pasirinkti mokyklą pagal jų protines ir fizines galias; padėti sėkmingai vaikams ir mokiniams adaptuotis mokykloje, kitose institucijose, jų gyvenimo ir mokymosi aplinkoje, tapti visuomeniniu žmogumi, asmenybe;

Išsiaiškinti ir šalinti priežastis, dėl kurių vaikai ir mokiniai negali dalyvauti privalomame švietime, lankyti mokyklos ar vengia tai daryti;

Sugrąžinti į mokyklą jos nelankančius mokinius, bendradarbiaujant su tėvais (globėjais, rūpintojais) ir institucijomis, atsakingomis už vaiko gerovę. Socialinis pedagogas savo darbe vadovaujasi Švietimo ir kitais įstatymais, minėtais Nuostatais, Socialinio pedagogo pareigine instrukcija, patvirtinta švietimo ir mokslo ministro 2001 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 1667, bei kitais lokaliniais teisės aktais (vidaus darbo taisyklėmis ir pan.). Keisti minėtą teisės aktą gali ją patvirtinęs švietimo ir mokslo ministras.

Manytina, kad darbdavys, formuluodamas konkrečios įstaigos socialinio pedagogo pareigybės aprašymą, gali jį tikslinti (papildyti (konkretizuoti), atsižvelgdamas į minėtą Socialinio pedagogo pareiginę instrukciją.

Pažymėtina, kad socialinis pedagogas ir kiti specialistai, bendradarbiaujant su tėvais ir kitomis institucijomis (savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriumi, Pedagogine psichologine tarnyba, policija, socialines paslaugas teikiančios institucijos ir kt.) pagal kompetenciją privalo užtikrinti ir teikti visokeriopą pagalbą mokiniui ir padėti jam įveikti ugdymosi bei kitus sunkumus. Jeigu teikiama pagalba mokiniui ir taikytos priemonės nepadeda išspręsti problemų, tuomet būtina įvertinti teiktos (teikiamos) pagalbos efektyvumą.

Švietimo įstatymo 47 straipsnis nustato, kad tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo bendradarbiauti su mokyklos vadovu, kitu švietimo teikėju, mokytojais, specialistais, teikiančiais specialiąją, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą, sveikatos priežiūrą, sprendžiant vaiko ugdymosi klausimus; kontroliuoti ir koreguoti vaiko elgesį; užtikrinti vaiko mokymąsi. Pirmiausia tėvai (globėjai, rūpintojai) atsako už savo vaikų auklėjimą ir priežiūrą, tačiau ir mokykla negali likti nuošalyje.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvams ir kitiems teisėtiems vaiko atstovams, kurie pažeidžia vaiko teises, vengia arba nevykdo pareigos auklėti, mokyti, prižiūrėti, išlaikyti vaiką, žiauriai elgiasi su vaiku ar kitaip piktnaudžiauja savo teisėmis bei pareigomis, taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 215 straipsnis nustato administracinę atsakomybę tėvams bei kitiems asmenims už vengimą arba kliudymą leisti į mokyklą pagrindinio išsilavinimo neįgijusį jaunimą iki 16 metų.

Manytina, kad tėvų (globėjų, rūpintojų) nenoras bendradarbiauti su specialistais turi būti fiksuojamas oficialiais dokumentais (apsilankymo aktais, protokolais ir pan.), jog vėliau būtų lengviau įrodyti, jog pagal kompetenciją ėmėsi visų įmanomų priemonių problemai spręsti.

Veiksmai (neveikimas), kai įstatyminiai vaiko atstovai (tėvai, globėjai, rūpintojai) netinkamai įgyvendina tėvų valdžią (nesirūpina vaiku, tinkamai jo neauklėja, neužtikrina reguliaraus mokyklos lankymo, nesikreipia dėl būtinos (specialistų rekomenduotos pagalbos) pagalbos teikimo į specialistus ir pan.), gali būti vertinami kaip netinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas. Administracinių teisės pažeidimų protokolą pagal ATPK 181 straipsnį (Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams) turi teisę surašyti policijos pareigūnai, savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad mokymo institucijos, kiti asmenys, turintys duomenų apie būtinumą ginti vaiko teises ir interesus, privalo apie tai nedelsdami informuoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją pagal vaiko ar savo gyvenamąją vietą (Civilinio kodekso 3.250 straipsnio 1 dalis). Mokykla, manydama, jog mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) savo veiksmais (neveikimu) pažeidžia vaiko teises, mokyklos teikiamos rekomendacijos nevykdomos ir dėl to netinkamai įgyvendinama vaiko teisė į mokslą, privalo pagal kompetenciją kreiptis į savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrių, kitas kompetentingas institucijas (policiją ir kt.).

Socialinio pedagogo funkcijos apibrėžtos gan aiškiai, tačiau praktikoje gali kilti įvairių klausimų. Manytina, kad socialinis pedagogas pirmiausia savo funkcijas turi atlikti pagal teisės aktuose apibrėžtą kompetenciją, o trūkstant įgaliojimų – informaciją perduoti kompetentingoms institucijoms, kreiptis pagalbos į kitas institucijas, įstaigas. Pažymėtina, kad švietimo įstaigose veikia Vaiko gerovės komisija, kuri taip pat negali likti nuošalyje. Pagarbiai, Egidijus Meilus. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus patarėjas, tel. 249 9312 el. paštas: egmeil@lrs.lt


 

Klausimas.

 

Dirbu mokykloje socialine pedagoge jau 5 m. pirmąsyk susidūriau su situacija, kada vaikus iš geriančios šeimos talpina į globos namus. Policijos atstovė reikalauja, kad dalyvaučiau kaip mokyklos atstovas vaikų paėmimo iš namų ir nuvežimo į globos namus procedūroje. Ar turiu dalyvauti? Jei taip ,kokios mano funkcijos ir veiksmai galimi?

 

Ačiū. I. P.

 

Atsakymas.

 

Atsakydami į Jūsų paklausimą, informuojame, jog Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog, kai tėvai (tėvas, motina) arba kitas teisėtas vaiko atstovas smurtaudamas arba kitaip sukeldamas pavojų vaikui piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija kartu su policija nedelsdama paima vaiką iš tėvų arba kitų teisėtų vaiko atstovų ir perduoda jį globoti (rūpintis) Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Šiuo atveju policijos pareigūnas turi teises, numatytas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Paėmusi vaiką, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija apie tai nedelsdama praneša vaiko tėvams ar kitiems teisėtiems jo atstovams.

 

 

 

Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 3 punkte reglamentuojama, jog policijos pareigūnas, užtikrindamas jam pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę persekiodamas asmenį, įtariamą padarius nusikalstamą veiką, ar nusikaltėlį, besislepiantį nuo teisėsaugos institucijų, taip pat siekdamas užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai, bet kuriuo paros laiku įeiti į fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas, teritorijas, sustabdyti bei patekti į transporto priemones. Atsisakius paklusti, policijos pareigūnai turi teisę jėga atidaryti patalpas ir transporto priemones. Ši teisė taip pat suteikiama stichinės nelaimės ar katastrofos atveju. Apie tokius veiksmus per 24 valandas pranešama prokurorui.

 

Pažymėtina, jog šiuo metu nepilnamečiai vaikai iš tėvų arba kitų teisėtų atstovų (esant būtinybei) paimami vadovaujantis aukščiau nurodytais teisės aktais, kuriuose nėra įtvirtintas įpareigojimas socialiniam pedagogui, ar kitam specialistui dalyvauti šiame procese.

 

Atsako: Renata Stankevičienė
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus patarėja


 

Jei susidūrėte su problema savo darbe, kuri susijusi su vaiko teisių pažeidimu,

 

ar kelia kažkokias abejones, gal norite tiesiog pasitarti?

 

Jums į pagalbą skuba:

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga

Profesionalių specialistų pagalba garantuoja saugią mūsų vaikų aplinką bei ateitį.

Visus Jums rūpimus klausimus galite atsiųsti elektroniniu paštu: vaikams@lrs.lt

Tel. (8 5) 210 7176 Faks. (8 5) 265 7960

 

 

 

Nemokamas telefonas vaikams 8 800 01 230

Pateikiama informacija bus bendro pobūdžio, atsakymai nėra laikomi oficialiu teisiniu konsultavimu ir išreiškia tiktai VTAKĮ specialistų nuomonę suformuluotu klausimu.

 

Naujienos

Draugaukime

Rėmėjai