Problemų turinčiais vaikais besirūpinantys socialiniai pedagogai patys dažnai nesulaukia pagalbos. Tai paaiškėjo apklausus daugiau kaip pusę tūkstančio šalies socialinių pedagogų.

Daugiau kaip 12 procentų dalyvavusiųjų apklausoje teigė patyrę bendradarbių ir vadovų patyčias, o beveik 5 procentai – ir mobingą.

Mobingu laikomas sistemingas terorizavimas, trunkantis ne mažiau kaip pusę metų ir ypač žalojantis psichologinę bei fizinę sveikatą. Dažnai neišlaikę nuolatinio spaudimo, sugniuždyti žmonės yra priversti išeiti iš darbo arba atleidžiami po to, kai būna neteisingai apkaltinami.

Nors socialinio pedagogo tikslas – padėti įvairių problemų turintiems vaikams, dažnai tampantiems bendramokslių patyčių aukomis, patys pedagogai ne visuomet sulaukia pagalbos. Tik 7,6 procentams nukentėjusiųjų pagelbėjo įstaigos vadovas, ir vos vienam kitam – profesinė sąjunga arba teisininkas.

Mobingas – organizuotas, grupinis puolimas. Net 46,2 procento mobingo aukomis tapusių socialinių pedagogų teigė, kad juos bendradarbiai terorizavo drauge su vadovais. Patyčių atveju 46,3 procento aukų nukentėjo nuo tiesioginių vadovų elgesio.

Dažniausiai apie aukas buvo skleidžiama negatyvi, neteisinga informacija, kenkiama jų asmeninei ir profesinei reputacijai, skiriamos užduotys, kuriomis siekiama sukelti abejonių aukos kompetencija. Aukos užgauliojamos arba izoliuojamos nuo bendradarbių.

Tyrimą atliko Vytauto Didžiojo Universiteto docentė dr. Jolita Vveinhardt, bendradarbiaujant su Lietuvos švietimo pagalbos asociacijos direktore Saule Šerėniene. Iš viso apklausta 540 socialinių pedagogų, dirbančių įvairiose šalies mokyklose.