Kiek pamenu, mokykloje mane lydėjo frazė- atmink, kad be Mamos Tu turėsi Mokytoją. Turbūt M raidė žodyje Mama ir Mokytoja nėra atsitiktinis sutapimas. Kaip ir žodyje Meilė.  Gal kaip Mokytojo vaikas išmokau šioje profesijoje matyt tai, kas labai gražu, kas reikalauja labai daug meilės, kantrybės ir atsidavimo. Vėliau, 18-os tęsdama pedagoginį kelią, visad prisimindavau E.Mieželaičio žodžius: -„Jei yra kur nors dangus, tai jis čia, -mokyklos klasėje. Mano dangus“. Ir iš tiesų man tai visad buvo dangus. Kaip ir bet kuris- debesuotas kartais, ūkanotas ir visoks, bet mano dangus. Ir dabar, būdama tarp pačių mažiausių, kartoju sau- tobulybė neturi ribų, ji turi daugybę klausimų ir kokybės reikalavimų. Taip ir Mokytojas- savo profesiniame augime jis neturėtų turėti ribų ir smalsios vaikų akys- tai jo reikalavimas ir užduotis. Ir kad ir ką formuotų žiniasklaida apie Mokytoją- tai šviesi, pakili profesija, kurios labai labai reikia. To tikrojo Mokytojo, kuriam nereikia kelti balso, kad jį girdėtų mokinys, kuriam nereikia kurti įvaizdžio, nes jo įvaizdis ateina savaime su jo žiniomis. Užtat spalio 5-ąją švenčiu Pašaukimo dieną. Nematau savęs kitur nei pedagoginiame darbe. Ir švenčiu su visais savo asociacijos nariais, savo vadovų komanda, savo Mokytojais, kurie mokė mane ir su kuriais dirbu šiandien. Švenčiu širdimi, nes žinau, kiek sunkių akimirkų praeita, kaip dažnai tenka sau pasakyti- tai nėra tik Mokytojas , tai net Mokytojas. Švenčiu, nes turėjau ir turiu puikių Mokytojų, kurie man yra puikus pavyzdys. Švenčiu, nes kasdien mokausi iš savo pedagogų komandos, jie mane augina ir tobulina. Švenčiu, nes žinau, kad kol bus Mokytojų-švyturių, tol Lietuvos švietimas turės ateitį.

Su Mokytojo diena ,Mieli kolegos
Nuoširdžiai Jūsų
Lietuvos švietimo pagalbos asociacijos direktorė
Saulė